Vagystės dalykas:
- Pagal BK 178 straipsnį, vagystė yra svetimo turto pagrobimas. Teismų praktika aiškiai nurodo, kad svetimu turtu laikomas tas, kuris grobimo metu nepriklauso kaltininkui nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas.
Subjektyvusis požymis:
- Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė, pasireiškianti tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą ir tai daro neteisėtai.
Svetimo turto užvaldymas:
- Teismų praktika akcentuoja, kad kaltininkas turi aiškiai suvokti, kad grobia svetimą turtą, numatė, jog nukentėjusysis jo neteks ir jis turės kaip savo, ir to norėjo, arba suvokė, kad neteisėtai pasisavina svetimą turtą ir dėl to padaro turtinę žalą kitam asmeniui, ir to norėjo.
Analizės atvejis:
- Kasacinio skundo kontekste buvo teigiama, kad dyzelinas, kurį gabenant sulaikyti nuteistieji, negali būti nusikaltimo, nustatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, dalykas.
- Tačiau teismų praktika aiškiai parodo, kad pagrobimas neteisėtai įgyto turto – daiktų, išimtų iš apyvartos arba ribotos apyvartos, baudžiamosios atsakomybės pagrindo pagal BK nepašalina.
Teismo sprendimas:
- Teismas, nagrinėdamas bylą, nusprendė, kad nors nuteistųjų pagrobto dyzelino savininkas nebuvo nustatytas, bet kokiu atveju šis dyzelinas buvo svetimas turtas, į kurį jie neturėjo teisės ir tai jiems buvo žinoma. Tai reiškia, kad vagystės subjektyvusis požymis – kaltė – buvo aiškiai įrodytas, nes kaltininkai suvokė, kad grobia svetimą turtą, nepriklausančią jiems, ir tai darė tiesiogine tyčia.
Išvada:
- Teismas, remdamasis teismų praktika ir teisės aktų nuostatomis, pagrįstai nusprendė, kad dyzelino pagrobimas, net jei jis yra neteisėtai įgytas ar išimtas iš apyvartos, kvalifikuojamas kaip vagystė pagal BK 178 straipsnį, nes buvo aiškiai įrodyta, kad kaltininkai siekė įtvirtinti savo neteisėtą valdymą paimdami turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos tiesiogine tyčia.
